Aktuali civilinės saugos informacija
Skiepai padeda išvengti pavojingų užkrečiamų ligų
Oro tarša ir žmonių sveikata
Oro tarša – kenksmingų žmonėms ir kitiems organizmams arba pažeidžiančių aplinką medžiagų išmetimas į atmosferą.
Oro taršos šaltiniai: kuro, atliekų deginimas, transporto išmetamos dujos, sąvartynuose susidarantis metanas, gaisrai. Kenksmingų medžiagų koncentracija ore padidėja ir esant ilgalaikiam karščiui, besitęsiant sausrai.
Pagrindinės kenksmingos medžiagos, galinčios įtakoti gyventojų sveikatos būklės pablogėjimą:
-anglies monoksidas (pagrindinis anglies mokoksido šaltinis aplinkos ore yra motorinis transportas);
-azoto dioksidas (dujos, susidarančios degimo metu);
-sieros dioksidas (teršalas, susidarantis deginant iškastinį kurią, kuriame yra sieros junginių);
-ozonas (susidaro dėl sudėtingų atmosferos cheminių reakcijų, iššauktų saulės šviesos);
-kietosios dalelės (skysčio lašeliai ir mikroskopinės kietos dalelės susidarančios dėl žmogaus veiklos, pvz., iškastinio kuro deginimo vidaus degimo varikliuose, kuro deginimo elektrinėse, įvairių pramonės procesų).
Dėl pablogėjusios oro kokybės padidėja sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Sausas ir užterštas oras gali padidinti alerginių susirgimų skaičių. Padidėjusi oro temperatūra ir susidaręs smogas gali pabloginti įvairiomis ligomis sergančiųjų ligonių būklę. Esant pašaliniams kvapams ir dirgikliams, dėl pablogėjusios oro kokybės, sutrinka poilsio režimas, atsiranda nerimas ir įtampa, padidėja stresinių būklių atsiradimo tikimybė visų gyventojų tarpe.
Oro taršai jautriausios gyventojų grupės:
-kūdikiai, vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus);
-nėščiosios;
-vyresnio amžiaus žmonės;
-asmenys, sergantys kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis;
-asmenys paveikti kitomis toksinėmis medžiagomis, kurios sustiprina oro teršalų poveikį arba sąveikauja su teršalais.
Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:
-kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
-vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška;
-atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke;
-sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
-saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.
Rekomendacijos kaip pasigaminti ir naudoti marlės-vatos ar vien marlės kaukę (raištį).
Marlės-vatos kaukė (raištis) gaminama iš 50x100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20x30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami. Jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4-6 sluoksnių marlės gabalą (20-30 cm). Marlės-vatos ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti. Apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos informacija
Tinkamai pasirenkite šildymo sezonui
Iki šildymo sezono liko nedaug laiko todėl Kazlų Rūdos savivaldybės administracija primena, kad jam pasiruošti reikia tinkamai, nes kasmet nemažai gaisrų gyvenamuose namuose kyla dėl netvarkingų ir netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių ir dūmtraukių bei netvarkingos elektros instaliacijos ir įrenginių, tame tarpe ir elektrinių šildytuvų, netinkamo naudojimo.
Primename, kad iki šildymo sezono pradžios būtina:
-apžiūrėti ir prireikus suremontuoti krosnis, židinius ir dūmtraukius;
- išvalyti dūmtraukius;
- palėpėse nubaltinti dūmtraukius;
- sutvarkyti elektros instaliaciją, pritvirtinti laidus, elektros kištukus ir lizdus;
-apžiūrėti elektrinius šildytuvus ir prireikus juos suremontuoti.
Šildymo sezono metu:
- valyti dūmtraukius šildymo sezono metu rekomenduojama vieną kartą per 3 mėnesius;
- krosnių užkūrimui nenaudokite lengvai užsiliepsnojančių skysčių (benzino, žibalo ir kt.);
- nuo šildymo įrenginių atitraukite baldus;
- virš viryklės nedžiovinkite rūbų;
- prie krosnies nepalikite degių medžiagų ir nekraukite ant jų malkų;
- neperkaitinkite krosnių ir židinių;
- nepalikite besikūrenančių krosnių be priežiūros, taip pat jos priežiūros nepatikėkite vaikams;
-baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis;
- patalpų šildymui naudokite tik tvarkingus ne savadarbius elektros prietaisus;
- pasirūpinkite, kad šalia šildytuvų nebūtų lengvai užsidegančių medžiagų ir nedžiovinkite rūbų ant jų;
- nejunkite į vieną elektros lizdą kelių prietaisų, ypač galingų;
- nepalikite be priežiūros įjungtų elektros prietaisų, išeidami iš namų juos išjunkite;
- įsigykite autonominius dūmų jutiklius, kurie apie kilusį gaisrą praneš signalu.
Jeigu vis tik nepavyko išvengti gaisro, nedelsdami perspėkite namuose esančius artimuosius ir kvieskite ugniagesius Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos informacija
