Nemokama teisinė pagalba
Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama gyventojams, kad jie galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda ir Pirminės teisinės pagalbos ir Antrinės teisinės pagalbos.
Pirminė teisinė pagalba apima nemokamą teisinę informaciją, teisines konsultacijas ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą, patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą.
Konsultacijomis gali pasinaudoti visi (Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys), neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį - kiekvienas gali gauti nemokamą vienos valandos konsultaciją kiekvienu jam rūpimu klausimu. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savo savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai turi teisę kreiptis į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją adresu Atgimimo g. 12, Kazlų Rūda, (Teisės ir viešųjų pirkimų skyrius, 104 kab., tel. (8 343) 68 627).
Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybės vykdomąją instituciją. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
- pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
- pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
- pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
Antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo - 50 procentų išlaidų kompensuos valstybė. Jūsų turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti ir Jūsų prašyme pateiktus duomenis.
Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti ir teisinė pagalba Jums jau yra teikiama daugiau kaip dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro:
- žyminis mokestis ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nurodytos proceso įstatymuose (pavyzdžiui, sumos mokamos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms, atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos, atstovo paieškos išlaidos ir pan.);
- išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas, atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, procesinių dokumentų rengimu (šias išlaidas sudaro užmokestis už advokato faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką);
- įrodymo rinkimo išlaidos (pavyzdžiui, duomenų iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, reikalingų teikiant teisinę pagalbą, rinkimo išlaidos ir pan.);
- vertimo išlaidos (pavyzdžiui, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio asmens ir pareiškėjo bendravimo vertimo išlaidos, kai neįmanoma užtikrinti, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis asmuo su pareiškėju bendrautų šiam suprantama kalba, dokumentų, teikiamų teismui, vertimo išlaidos ir pan.);
- vykdymo proceso metu patirtos būtinos vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo".
Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurio naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.
Neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:
1. asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;
2. nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3. asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
4. asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
5. asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6. asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;
7. asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinas izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinas izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8. skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
10. nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
11. nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
12. asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
13. asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
14. asmenys, bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;
15. vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;
16. įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurios prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
17. kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių adresu Kęstučio g. 21, Kaunas ( tel. 8 700 00 177, faks. 8 700 35 006, el.p. kaunoskyrius@vgtp.lt )
Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka, t.y. kokius dokumentus turite pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui:
1. Nustatytos formos prašymą (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas);
2. Dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą;
3. Dokumentus, įrodančius teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas) ar dokumentus, pagrindžiančius Jūsų priklausymą grupei asmenų, kuriems pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas).
Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius nedelsdama raštu praneša pareiškėjui.
Teisės aktai reglamentuojantys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą:
1. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo".
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimas Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo".
4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1R-124 „Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo".
LANKSTINUKAI
1. Valstybės garantuojama teisinė pagalba (PDF)
2. Valstybės garantuojama teisinė pagalba nepilnamečiams (PDF)
3. Valstybės garantuojama teisinė pagalba nukentėjusiam nuo padaryto nusikaltimo (PDF)
4. Teikiamos administracinės paslaugos (PDF)
