Šiltojo metų sezono pavojai ir kaip elgtis jų metu

Pagrindiniai šiltojo metų sezono pavojai: stiprus vėjas, žaibas, kaitra, vanduo, vabzdžiai ir erkės.

Kaip elgtis esant stipriam vėjui:

Išgirdus meteorologų informaciją apie kilsiantį stiprų vėją:

-Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius;

-Uždarykite pastatų langus, stoglangius;

-Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite;

-Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.

Kilus stipriam vėjui:

-Nestovėkite ir nestatykite automobilių po aukštais medžiais, prie elektros linijų;

-Primename, kad esant stipriam vėjui, labai pavojinga pjauti medžius – vėjas gali veikti medžių virtimo kryptį, medžiai taip pat gali per anksti virsti ar skilti.

-Esant stipriam vėjui pavojinga vykdyti krovinių kėlimo darbus, palikti pakeltus krovinius. Būtina nutraukti darbus ir pritvirtinti kėlimo įrenginius.

-Pučiant stipriam gūsingam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį, todėl vairuokite jį ypatingai atsargiai, laikykite abi rankas ant vairo, keiskite automobilio greitį atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas kelyje, ypač atidiems reikia būti važiuojant atvirose kelio atkarpose, ant tiltų ir lenkiant kitą automobilį.

Patariame:

-Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

-Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris, atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

-Neužmirškite savo kaimynų, perspėkite apie artėjantį pavojų, o jei šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne, padėkite jiems arba informuokite juos, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

Kaip elgtis žaibuojant?

-Kai žaibuoja ir griaudėja, geriau likite namuose;

-Atjunkite antenas ir išjunkite elektros prietaisus;

-Uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes ir ventiliacines angas;

-Nekalbėkite telefonu.

Jeigu audra jus užklupo lauke:

-Nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia slėptis krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius;

-Nelaikykite rankose ilgų, ypač metalinių, daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir kt.‘

-Ypač pavojinga žaibuojant maudytis, irstytis valtimi ir būti šalia vandens telkinių;

-Jei pamatėte kamuolinį žaibą, nesiartinkite prie jo. Elkitės ramiai, nebandykite bėgti nuo jo, nes oro srovė gali pritraukti jį prie jūsų.

Siekiant išvengti pastatų gaisrų rekomenduojame ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, taip pat patikrinti, ar gerai įžeminti ir tvarkingi esantys žaibolaidžiai.

Kaip elgtis kaitros atveju?

-Dažniau gerkite vandenį (visą dieną po truputį, nelaukdami kol pradės kamuoti troškulys);

-Vartokite mineralais prisotintą vandenį (gausiau prakaituojantiems asmenims), taip atstatysite elektrolitų balansą - kalio, magnio, natrio;

-Nevartokite alkoholio ir kofeino;

-Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų;

-Ribokite buvimo atviroje saulėje laiką;

-Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi;

-Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius;

-Galvą pridenkite šviesiais, pralaidžiais orui, galvos apdangalais;

-Nešiokite akinius nuo saulės su apsauginiu ultravioletiniu filtru;

-Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių;

-Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį - nuo 11 iki 15 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus suplanuokite atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams darbdavys privalo numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą nustatyti savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;

-Anksti ryte atverkite langus ir gerai išsivėdinkite patalpas. Jeigu yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje;

-Langus uždenkite šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar kt.;

-Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri.

Kaip elgtis prie vandens?

-Jei nemokate plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės;

-Nesimaudykite vieni, taip pat nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose;

-Maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį;

-Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį;

-Nešokite į vandenį staiga, jei esate perkaitę, pirmiausia apsišlakstykite;

-Maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio;

-Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleiskite daryti vaikams: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite kitiems ant pečių;

Kaip elgtis jei pradėjote skęsti ar pamatėte skęstantįjį?

-Pradėję skęsti pasistenkite nepanikuoti, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros;

-Prisiminkite, kad gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai;

-Pastebėję skęstantį žmogų šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami virvę, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe. Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba;

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų?

-Atsargiai vaikščiokite po žydinčią pievą;

-Venkite vietų, kuriose formuojamos gyvatvorės, pjaunama žolė;

-Atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapnius ir saldžius gėrimus;

-Nebūkite arti bičių avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje;

-Neerzinkite vabzdžių, nevaikykite jų. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite kuo toliau nuo jų.

Jei įgėlimo nepavyko išvengti:

-Nedelsdami pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite įvykio vietoje, jus ir vėl gali sugelti;

-Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą jei esate alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsiranda alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva ir kt.);

-Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą. Tačiau vapsvos ir širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar pašalinkite geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų;

-Nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų papuošalus), nes įgelta galūne gali sutinti;

-Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu. Uždėkite šaltą kompresą.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

-Einant iškylauti prie vandens, lankantis miške ar parke patartina apsirengti šviesesnius rūbus su ilgomis rankovėmis ir užsegamais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę arba galvą apsirišti skarele;

-Būdami miške, kuo dažniau apsižiūrėkite savo drabužius, įsitikinkite ar nėra erkių;

-Grįžus namo labai atidžiai apžiūrėkite savo kūną, iššukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ar vonioje;

-Naudokite įvairias erkes atbaidančias priemones, tačiau jų poveikis yra trumpalaikis. Prieš naudodami šias priemones, įdėmiai perskaitykite jų naudojimo instrukciją;

-Apžiūrėkite ir naminius gyvūnus, nes jie į namus gali parnešti erkių.

Ką daryti jei erkių įkandimo išvengti nepavyko?

-Lengviausia įsisiurbusią erkę ištraukti paprasto pinceto pagalba tvirtai suimant ir traukiant, tačiau jei neturime nieko, reikėtų erkę suimti pirštais ir atsargiai ištraukti, įsisiurbimo vietą dezinfekuoti;

-Traukiant erkę nereikia jos tepti įvairiais riebalais ar skysčiais, nes sudirginta ji gali greičiau perduoti ligos sukėlėjus;

-Jeigu erkės įkandimo vietoje oda parausta, pablogėja savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.