Informacija gyventojams dėl vilkų padarytos žalos

Pastaraisiais metais vasaros pabaigoje-rudens pradžioje vis padaugėja atvejų, kai vilkai užpuola naminius gyvūnus, laukuose randamos papjautos avys, veršeliai, ožkos. Vasaros antroje pusėje, kai vilkai moko savo jauniklius medžioklės įgūdžių, dažnai būna užpuolami pririšti naminiai gyvūnai, nes vilkiukams – tai lengvesnis grobis. Kartais taip medžioja ir pavieniai seni vilkai, kurie būna išstumti iš šeimos ir jiems sunku pasigauti grobį miške. Vilkas minta tuo, kas dominuoja jo aplinkoje, todėl šis gyvūnas per pastaruosius pora dešimtmečių gana gerai prisitaikė prie net ir atokesnėse Lietuvos vietovėse atsiradusių ūkių ir juose gyvenančių žmonių. Visos aplinkos vilkui yra tinkamos, jeigu jis prie jų prisitaikęs, randa, ką ėsti ir jaučiasi saugus.

Vilkai yra itin atsargūs gyvūnai, jie turi gerą uoslę ir klausą. Išgirdęs ateinantį žmogų, vilkas stengiasi likti nepastebėtas, sprunka šalin ir žmogaus nepuola. Vis tik, jei įtariate, kad netoliese gali būti vilkas, pasistenkite, kad vilkas jus išgirstų – imkite garsiau kalbėti ar net dainuoti. Jokiu būdu nepradėkite bėgti, nes vilkui gali pasireikšti instinktas jus persekioti kaip grobį. Vilkai jaučia priešiškumą ir konkurenciją šunims. Jei jus vaikščiojantį su šunimi puola vilkas, nestokite tarp vilko ir šuns. Atsekite šunį nuo pavadėlio, ir jei turite ką nors rankose meskite į vilką arba smokite jam. Stenkitės atrodyti kuo grėsmingesnis. Nuo vilkų dažnai nukenčia prie būdos pririšti kiemsargiai, kurie negali apsiginti ar pabėgti. Tokiu atveju, geriausia priemonė yra tvirto voljero įrengimas šuniui.

Siekiant apsaugoti naminius gyvulius nuo vilkų, nakčiai juos reiktų suginti į aptvarą ar tvartą, nepalikti lauke pririštų gyvulių, nes jie negali pabėgti. Įrengiant aptvarą lauke laikomiems gyvuliams, reiktų tverti kuo aukštesne į žemę įkasta tvora arba elektros aptvaru. Vilkus šiek tiek atbaido ir judantys objektai, todėl prie tvoros galima pritvirtinti plazdančias vėliavėles.

Vis tik, jei vilkai apsilankė pas jus ūkyje ir papjovė gyvulius, ne vėliau kaip per 3 darbo reikia savo seniūnui pranešti apie padarytą žalą. Seniūnijoje yra parašomas prašymas Aplinkos ministerijai atlyginti vilkų padarytą žalą. Kartu su prašymu pateikiama veterinarijos gydytojo pažyma apie įvykį. Savivaldybės administracijoje yra sudaryta Komisija, kuri vertina ir apskaičiuoja vilkų padarytą žalą ir pateikia ministerijai ją apmokėti. Seniūnas gavęs informaciją apie papjautus gyvulius nedelsdamas informuoja medžioklės plotų naudotoją apie pasirodžiusius vilkus.

Pasitaiko atveju, kai ūkininkai dėl informacijos trūkumo ar dėl to kad gyvuliai buvo neregistruoti, nesikreipia dėl žalos atlyginimo ir nepraneša apie vilkų antpuolį. Tokiu būdu, neužfiksuojama vilkų padaryta žala ir tokių duomenų nebuvimas iškreipia tikslią vilkų padaromą žalą. Todėl yra itin sudėtinga nustatyti vilkų populiacijos dydį bei leidžiamų sumedžioti vilkų skaičių. Labai svarbu visada informuoti savo seniūną apie šiuos neprašytus svečius!

Kazlų Rūdos savivaldybės administracija