Gaisras – didžiausias pavojus miškams!

Gaisras – didžiausias pavojus miškams!

Laikotarpyje, kuris prasideda anksti pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, dėl aukštos aplinkos temperatūros, intensyvaus saulės spinduliavimo ir žmonių aktyvaus lankymosi gamtoje (poilsiavimas, uogavimas, grybavimas) susidaro palankios sąlygos kilti miško gaisrams.

Praėjusiais metais savivaldybėje kilo keturi miško gaisrai, o per penkis šių metų mėnesius savivaldybėje jau kilo du miško gaisrai ir dar vienas kėlė realų pavojų miškui, nes užsidegė netoli jo esanti pavėsinė. Dažniausiai miškuose kyla gaisrai dėl žmonių neatsargaus elgesio (numeta neužgesintą degtuką ar cigaretės nuorūką, neleistinose vietose kuria laužus ir kt.). Miško gaisrai per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Ugnyje žūsta daugybė vabzdžių, paukščių, smulkių gyvūnų ir įvairių augalų, tame tarpe ir ypač retų. Taip pat padidėja ir oro užterštumas ypač degant durpingoms miško vietoms ir durpynams.

Kazlų  Rūdos savivaldybės administracija gyventojams primena:

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles: 

Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams ar iškrintant sniegui) miško žemėje draudžiama:

naudotis atvira ugnimi (deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;

deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis;

sandėliuoti degias medžiagas arba lengvai užsidegančias kitas medžiagas;

naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais, pilti degalus miške į transporto priemones (išskyrus transporto priemones, atliekančias miško kirtimo ir išvežimo darbus).

Draudžiama važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti uždrausta (išskyrus specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio veiklai, aplinkos monitoringui, saugomų teritorijų ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų transportą).

Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo  aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.

Asmenys apie pastebėtą gaisrą turi pranešti Bendrajam pagalbos centrui ir esant galimybėms pradėti jį gesinti savo jėgomis.

Lietuvos Respublikos administraciniame nusižengimų kodekse numatytas drausmines priemones:

Lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (278 straipsnis)

-užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas (279 straipsnis)

-užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

-miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas (286 straipsnis)

-Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

-Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

-Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

Durpynų ir durpingų pievų deginimas (288 straipsnis)

-Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus durpyno gaisrą užtraukia baudą durpyno savininkams, naudotojams, valdytojams ar darbuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

-Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Svarbiausia, nepamirškite, kad miške esate tik svečiai! Todėl svetingai priimti – tvarkingai ir išeikite. Nepažeiskite ir nesugriaukite savito ir trapaus pasaulio, į kurį vėl galėsite sugrįžti.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracija