Kazlų Rūda nuo šiol turės savo atsiradimo legendą

 Iš legendos apie Kazlų Rūdos miesto atsiradimą

„Ilgus amžius snūduriavo mėlynai žalios Sūduvos girios. Visokia gyvastis čia per kraštus veržėsi: urzgė, maurojo, baubė ir dantis su nagais medžioklei galando. Pavasariais sugrįžusių sparnuočių giesmės pro saulę su mėnesiu į dangų kilo ir šviesų džiaugsmą žemei dovanojo. Lietaus girdomi ir vėtrų plakami, augo ir klupo, seno ir puvo galiūnai medžiai.

Nei reikėjo, nei trūko čia žmogaus, bet jis ėmė ir atkako... iš Mozūrijos. Ir ne vienas, o su visa krūva ratuotų, batuotų, vyžotų ir žiponuotų šeimynykščių. Kaip medum teptas rodėsi ateiviams sraunių upių ir judrių upelių išbėginėtas, klampių pelkių pilnas miškingas kraštas.

Savo giminę į Sūduvą atvedęs bajoras Baltramiejus Kazla, drūtas, ūmaus būdo vyriškis, naujose žemėse šaknis įleisti panūdo. O ir Jadvyga, jo žmona, paragino naują gyvenimą čia pradėti, sau ir gausiai šeimynai gerovę pakloti!“       

Kazlų Rūdos miesto atsiradimo istorijos paieškos

Manoma, kad Kazlų Rūdos vietovardžiui pradžią davė XVI–XVIII a. iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla su šeima, vėliau jo vardu buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Žodis „Rūda“ vietovardyje siejamas su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurių čia buvo gausu. Niekas nežino, ar tai tikras faktas, ar išgalvota istorija, tačiau tai, kad žmonių su tokia pavarde galima ir dabar sutikti Suvalkijoje, byloja apie tai, kad šioje istorijoje gali būti ir tiesos...

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška ėmėsi iniciatyvos suburti kūrybinę grupę, kuri  sukurtų Kazlų Rūdos miesto įkūrėjų, brolių Kazlų, prototipus, pagal kuriuos būtų kuriamos skulptūros rugpjūčio mėnesį surengtame drožėjų plenere.

Kūrybinėje komandoje pastangas ir mintis suvienijo žymūs Kazlų Rūdos krašto žmonės, istorikai, literatai, kalbininkai, aktyvūs visuomenininkai: humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Juozas Banionis, kalbininkas Aldonas Pupkis, Kazio Griniaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Gražulienė, buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aurelija Mėdžiūtė, buvusi istorijos mokytoja Birūta Bujauskienė, buvęs mokytojas, visuomenininkas įvairių istorinių - kultūrinių projektų iniciatorius Algimantas Lelešius, gimnazijos teatro ir etikos mokytoja Odeta Pučinskienė.

Kūrybinė grupė, išanalizavusi turimą istorinę medžiagą ir faktus, pasinėrė į kūrybinį procesą. Istorinių duomenų apie XVIII a. į šį kraštą iš Mozūrijos  atkeliavusio bajoro Kazlos šeimą išlikę nedaug. Tiek, kad jis čia atkeliavo su 5 ar 6 sūnumis, 13 baudžiauninkų šeimų ir pradėjo medienos apdirbimo, o vėliau, atradus rūdą ir rūdos gavybos bei perdirbimo verslą. Tiesa, pats Kazla greitai mirė ir visas verslas atiteko žmonai. Todėl ir nutiesus geležinkelį stotis buvo pavadinta ,,Kozlova Ruda“ (Kazlienės Rūda). Taigi, kuriant prototipus, o vėliau ir legendą, daug erdvės liko kūrybinei fantazijai. Prototipų vardai yra išgalvoti, taip pat ir susiejimas su vietovėmis, kur jie gyveno. Kūrėjai tik  pridėjo prie savivaldybėje esančių vietovių, nes tikrų istorinių duomenų apie tai nėra.

Prototipų kūryba įkvėpė sukurti legendą apie Kazlų Rūdos atsiradimą

Nors pirminis tikslas buvo tik sukurti brolių prototipus plenero drožėjams, bet baigus darbą, kuris, kaip teigia grupės nariai, buvo kūrybiškai intensyvus, pareikalavęs nemažai grupės narių pastangų ir laiko, krašto šviesuoliai suprato, jog norint, kad kūrinėlis turėtų išliekamąją vertę, nebūtų tik vienąkart panaudotas, reikia sukurti Kazlų Rūdos atsiradimo legendą,  juolab, kad savo kilmę bei ištakas įprasminančios istorijos Kazlų Rūda iki šiol neturėjo. Taigi visi kūrybinės grupės nariai liepos mėnesį susitikę  su meru, džiaugsmingai sutiko žinią, apie sumanymą atspausdinti legendą ant metalinių lentelių ir išdėlioti tarp brolius Kazlus įamžinusių skulptūrų.

Pagrindinis kūrybinis darbas teko Daivai Gražulienei. Pastraipa po pastraipos gimė legenda. Visos legendos detalės buvo aptartos su kiekvienu kūrybinės grupės nariu tam, kad nebūtų prasilenkta su istorine tiesa ir pats pasakojimas atitiktų legendos formatą. Didžiulį redagavimo darbą atliko kalbininkas Aldonas Pupkis. Taip per karantino laikotarpį ir pirmąjį vasaros mėnesį gimė legenda.

„Pats kūrybinis procesas buvo tikrai įdomus, įtraukus ir naudingas grupės nariams. Diskusijose išsiaiškinome daug naujų įdomių dalykų apie savo kraštą. Taip pat nusibrėžėme gaires ateities darbams. Tikimės, jog ši legenda tarnaus kaip kultūrinis, kūrybinis, istorinis naratyvas, perteikiant mūsų krašto istoriją. Taigi kūrybinė grupė veiks ir toliau“, – sakė Odeta Pučinskienė, kuriai teko ir kūrybinės grupės koordinatorės darbas.

Centrinis miesto parkelis pasipuošė brolių Kazlų prototipų skulptūromis

Kazlų Rūdos savivaldybė 2020-aisiais švenčia savo 20-metį. Ta proga šiuos metus buvo nuspręsta paskelbti istorinės atminties metais. Mero patarėja Giedrė Karsokienė, kuravusi miesto atsiradimo įamžinimo projektus, teigė, kad pasirinkti būdai, kaip paminėti istorinės atminties metus, gimė natūraliai. Kazlų Rūda turi šviesuolių, kurie ir buvo pasitelkti generuoti idėjas, kaip įprasminti savivaldybės istoriją. Buvo tartasi ir su savivaldybės gyventojais, organizuoti konkursai. Idėja kurti ąžuolines brolių Kazlų skulptūras gimė taip pat labai natūraliai – juk Kazlų Rūda miškų kraštas, todėl ąžuolinės skulptūros gražiai įsilieja į natūralią aplinką.

 „Ar daug tiesos legendoje? Taip! Broliai Kazlai tikri, o jų stiprūs charakteriai, jų drąsa, darbštumas, kūrybingumas, vienybė - iki šiol gyvi Kazlų  Rūdos savivaldybės žmonėse. Gražuolio elnio palikuonių taip pat mūsų giriose netrūksta – sakė G.Karsokienė pridurdama, kad tikra viskas, kuo tikime.  – Štai prieš pora dienų skvere sutikau vyriškį, kuris sako, kad garantuotai jis brolio  Stanislovo palikuonis, labai  daug panašumų su juo suranda. Tai gi – viskas gyva ir viskas tikra. Jeigu tik norėsite ir leisite, kad taip būtų”.

Ąžuolines brolių Kazlų skulptūras miesto centriniame parkelyje sukūrė viešosios įstaigos „Steel Beavers“, vadovaujamos Raimundo Uždravio,  drožybos meistrai: Vidas Nugaras, Gintautas Tručinskas, Saulius Jocius, Algirdas Vaištaras, Juozas Videika.  Per savaitę meistrai sukūrė charakteringus šešių brolių Kazlų personažus – vyriausią brolį Motiejų, Anuprą, Stanislovą, Kazimierą, Boleslovą ir jaunėlį Jokūbą bei jų veiklas atspindinčius simbolius: Motiejaus geležies aukso gysla, Boleslovo skaičiuojamos uogos, Kazimiero kirvio ašmenų blizgėjimas, kibirkščiuojanti ugnis Anupro kalvėje, žvangantys pinigėliai Stanislovo delnuose, saulės spalvos plaukų jaunikaičio Jokūbo dailės ir santarvės troškimas. Šalia Jokūbo meistrai įkurdino ir gražuolį stirniną, kurio raguose įsipynę šešios dangaus žvaigždės – Kazlų Rūdos miesto herbo simboliai. Į kūrinius galima ne tik pažiūrėti, bet ir prisėsti ant šalia įkomponuotų to paties ąžuolo suolų. Kaip ir buvo suplanuota kūrybinės grupės, prie kiekvienos skulptūros atsirado metalinės lentelės su legendos tekstais. 

Paskutinį vasaros sekmadienį, ugnies fakelų šviesoje, skambant liaudies muzikos instrumentams,  brolių Kazlų skulptūrų kompozicija buvo pristatyta visuomenei. Kūrybinės grupės koordinatorė ir renginio režisierė Odeta Pučinskienė ragino susirinkusius savo krašto istoriją bei ją liudijančią legendą paversti gyva, keliaujančia iš lūpų į lūpas bei nuolat kintančia. Savivaldybės gyventojams tai padaryti nuo šiol bus žymiai paprasčiau – miesto legenda su ją iliustruojančiomis skulptūromis bus čia pat – centriniame miesto parkelyje. Todėl bet kada galima bus ne tik patiems pasidomėti, bet ir svečius supažindinti su pačių kazlųrūdiečių sukurta miesto atsiradimo legenda, kurioje sukurta akimirka į amžinybę susiliejusi, bendryste vainikavusi ir visiems laikams Kazlienės Rūdoj palikusi…

Ąžuolines brolių Kazlų skulptūras sukūrė viešosios įstaigos „Steel Beavers drožybos meistrai: Vidas Nugaras, Gintautas Tručinskas, Saulius Jocius, Algirdas Vaištaras, Raimondas Uždravis, Juozas Videika.

Giedrė Karsokienės foto