Informacija gyventojams dėl želdinių genėjimo ir šalinimo
Visuomenėje yra gana plačiai paplitusi nuomonė, kad medžius persodinti, o ypač genėti, geriausia pavasarį. Tačiau į anksti pavasarį padarytas pjūvių žaizdas ypač lengvai patenka puvinio užkratas, nes tokiu metu laiku ore skrajoja daug tik ką subrandintų augalus pažeidžiančių grybų sporų.
Pavasarį medžiai ir krūmai daugiausiai energijos skiria pumpurų krovimui, o žaizdas gydo vėliau. Pavasarinis genėjimas yra netinkamas spygliuočiams medžiams: tujoms, kukmedžiams, kadagiams, eglėms, kėniams, pušims, pocūgėms, nes pavasarį sakai būna skystesni nei įprastai ir gausiai teka iš pjūvio žaizdų, todėl medis gali nusilpti. Panašiai yra ir su karpuotuoju beržu, paprastuoju buku, juodalksniu, graikiniu riešutmedžiu, paprastuoju klevu, nes šių medžių šaknų ramybės periodas baigiasi anksti pavasarį ir kamiene vėl suintensyvėja vandens ir maisto medžiagų pernaša. Nugenėjus šiuos medžius anksti pavasarį, medžiai ilgai ašaroja per pjūvio žaizdas ir gali nusilpti.
Tinkamesnis laikas genėti spygliuočius yra vasara, nes tada pjūvio žaizdelės greičiau užsitraukia. Žiemos pabaigoje, kai jau nebesitikima, kad oro temperatūra nukris žemiau -10 °C, galima genėti visus lapus metančius medžius. Tačiau reikia būti atsargiems, nes jei po medžio apgenėjimo vėl stipriai atšąla, tolyn nuo pjūvio žaizdos ima atšokti žievė, padidėja apnuogintos medienos pavojus ir žaizdos užsitraukimo laikas dar labiau pailgėja. Dekoratyvinius medžius ir krūmus, vaiskrūmius geriausia genėti krentant arba jau nukritus lapams.
Aplinkos ministerija primena, kad kiekvienas savo nuožiūra gali kirsti ir genėti visus nuosavame sklype augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir nesaugotinus medžius. Tačiau kaip žinoti, kokie medžiai yra saugotini ir kur gauti leidimą genėti arba nupjauti medį? Saugotiniems medžiams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės. Jei šie medžiai auga miesto teritorijoje ir medžio kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) yra 20 cm ir daugiau, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo kirsti arba genėti tokius medžius. Žemės ūkio paskirties žemėje, saugotini yra ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens. Jei medis auga ne privačiame sklype, o savivaldybės žemėje (gatvėse, rekreacinėse zonose, daugiabučių kiemuose, kapinėse, parkuose) jis priskiriamas saugotiniems, kai medžio skersmuo yra didesnis nei 12 cm.
Jei jau susiruošėte savo sklype nukirsti saugotiną medį, reikia pateikti prašymą savivaldybės administracijai nurodant priežastį, kodėl medis turėtų būti pašalintas. Dažniausios medžių šalinimo priežastys būna pastatų gadinimas, kai medis auga arti pastato, bei pavojus, kad senas medis gali lūžti ir sugadinti žmonių turtą. Kai savivaldybės ekologas apžiūri medį ir suteikia leidimą, reikia atsižvelgti ir į medžių kirtimo laiką. Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos. Jei medis yra apdegęs, nudžiūvęs ar išvirtęs – leidimo kirsti tokiems medžiams nereikia.
Pasitaiko, kad medį norima nukirsti, nes šiukšlina teritoriją mesdamas lapus, spyglius ar kankorėžius, tačiau tai tikrai nėra priežastis medžio kirtimui. Kartais būna sudėtinga patenkinti gyventojų prašymus pašalinti medžius bendro naudojimo zonose. Neišvengiama ginčų, kai viena pusė nori pašalinti medį, o kita pusė – nenori šito leisti. Tada labai svarbus bendradarbiavimas tarp kaimynų ir kompromiso suradimas.
Savivaldybėje dirbantys specialistai (ekologai) nuolat stebi ir inventorizuoja miesto želdinius ir želdynus. Daug dėmesio sulaukia medžiai, augantys po elektros laidais arba greta važiuojamosios kelio dalies. Kai kūrėsi mūsų miestai ir miesteliai labai populiarios buvo liepos. Tačiau šie medžiai labiausiai nukentėjo ir tebekenčia nuo kasmetinio genėjimo, siekiant apsaugoti elektros laidus. Dažnai galime pamatyti, liepą, kurios kamienas jau gana storas, tačiau vietoje išlakios lajos yra tik nedidelių ir neišvaizdžių šakų kamuolys. Po truputį imama tokių vargšelių medžių atsisakyti, juos pakeičiant žemaūgiais želdiniais.
Privačiuose žemės sklypuose, kuriuose yra įrengti elektros tinklai, už medžių ir krūmų, augančių greta elektros linijų, priežiūrą yra atsakingas žemės savininkas. Jei šalinami po laidais augantys krūmai, leidimo iš savivaldybės nereikia. Tačiau jei reikia kirsti ar genėti medžius, kurie yra priskiriami saugotiniems, tada reiktų pasikonsultuoti su savivaldybės ekologu. Jei medžio šakos yra įaugusios į elektros laidus, tada kirtimo ar genėjimo darbus būtinai reikia suderinti su elektros tiekėju, nes gali prireikti laikinai išjungti srovės tiekimą.
Sodinant naujus želdinius reikia prisiminti, kad žemaūgius medžius galima sodinti ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo ribos, o aukštesnius medžius – ne arčiau kaip 3 m, jei aukšti medžiai sodinami šiaurinėje sklypo pusėje – reiktų palikti bent 5 m tarpą iki sklypo ribos, kad susidarytų mažiau pavėsio kaimyniniam sklypui. Krūmai ir gyvatvorės sodinami ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Gyvatvorės aukštis neturėtų viršyti 1,3 m, nors pietinėje pusėje gyvatvorė gali būti iki 2 aukščio.
Medžių ir krūmų negalima sodinti savivaldybės žemėje, jei prieš tai nėra suderinta su savivaldybe ar seniūnija. Kapinėse be leidimo galima sodinti tik krūmus iki 1 m aukščio, kitu atveju reikia suderinti su kapų prižiūrėtoju ir seniūnija.
Tvarkant miesto želdinius ir želdynus – labai svarbus gyventojų ir savivaldybės darbuotojų dialogas ir bendradarbiavimas. Neretai gyventojams atrodo, kad medžiai yra kertami siekiant pasipelnyti iš gautos medienos ar tiesiog sunaikinti gamtą. Tačiau iš tiesų yra siekiama rasti kompromisą užtikrinant paslaugų tiekimą, gyventojų ir jų turto apsaugą ir gražų estetinį vaizdą.
