KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖ
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliųjų pasirinktys

KAZLŲ RŪDOS
SAVIVALDYBĖ


Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 12,
LT-69443
Kazlų Rūda 
Tel./faks.(8 343) 95 276,
el. p. priimamasis@kazluruda.lt
Duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų
registre, kodas 188777932

Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Veiklos sritys Korupcijos prevencija Administracinė informacija Paslaugos Nuorodos
Navigacija

Apklausa
Kaip vertinate naują Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos internetinę svetainę?
Teigiamai
Neigiamai
Balsų: 3181 žmonių

 

 

 

 


 

 

 

 

 

Keletas klausimų dėl valstybinės kalbos taisyklingumo ir vartojimo kontrolės

Kada dėl netaisyklingos leidinio kalbos galima skirti nuobaudą?
Administracinė nuobauda skiriama, kai viename patikrinto leidinio spaudos lanke yra šeši ar daugiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimų. Kitos kalbos klaidos, pastebėtos laikraštyje ar žurnale, taip pat pateikiamos redakcijai, tačiau baudžiama tik už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimus. Atkreipiame dėmesį, kad prie tokių pažeidimų priskiriamos ir kai kurios skyrybos klaidos.
Už netaisyklingą leidinio kalbą nuobauda gali būti skiriama redaktoriui ar kitam nutarimus pažeidusiam asmeniui.

Kodėl Lietuvos miestuose yra tiek daug užrašų ne valstybine kalba, ir kas derina iškabas, reklamą, kitus viešuosius užrašus?
Dažnai neskiriama, kas yra prekių ženklas, o kas – informacinis užrašas. Niekas į lietuvių kalbą negali versti patvirtintų užsienio firmų pavadinimų ir prekių ženklų, pvz., Nokia, Omnitel, Siemens, United Colors of Benetton, Electrolux, Fuji Film, Philips ir t.t.. O dėl užrašų taisyklingumo reikia kreiptis į savivaldybių kalbos tvarkytojus.

Kokia kalba reikia atsakyti į nevalstybine kalba surašytą prašymą ar skundą?
Pareiškėjui atsakoma lietuvių kalba. Valstybinės kalbos įstatymas įpareigoja įstaigų vadovus užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami lietuviškai, kad institucijos susirašinėtų ir raštvedybą bei kitus dokumentus tvarkytų valstybine kalba. Atsakymas į prašymą ar skundą – taip pat raštvedybos dalis. Kitų kalbų vartojimas nėra nustatytas ir niekur nėra įtvirtintas reikalavimas į prašymus atsakyti ta kalba, kuria jie buvo pateikti. Tokie kai kurių piliečių reikalavimai nepagrįsti. Tai nustatyta ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse: „14. Asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu. (...) 18. Kai asmuo nemoka valstybinės kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti minčių, jam kreipiantis žodžiu į instituciją turi dalyvauti asmuo, gebantis išversti prašymą į valstybinę kalbą (vertėjas). Vertėją pakviečia prašymą nagrinėjanti institucija arba asmuo, kuris kreipiasi į instituciją, savo iniciatyva. 19. Asmenų prašymai turi būti: 19.1. parašyti valstybine kalba; ši nuostata netaikoma prašymams, siunčiamiems paštu; 19.2. parašyti įskaitomai; 19.3. asmens pasirašyti, nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti. (...)

Ar vienos įstaigos kitai persiunčiamus piliečių prašymus ir dokumentus, surašytus nevalstybine kalba, reikia išversti į lietuvių kalbą?
Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą tvarko valstybine kalba, t.y. lietuvių kalba rengia dokumentus bei tvarko nomenklatūrą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena viešojo administravimo institucija privalo priimti asmenų prašymus ir juos nagrinėti pagal savo kompetenciją. Taigi asmenų prašymus nevalstybine kalba turi išsiversti ta institucija, kuri kompetentinga nagrinėti skundą. 22. Paštu gauto nevalstybine kalba parašyto prašymo visą tekstą į lietuvių kalbą išsiverčia institucija, kuriai pagal kompetenciją priklauso jį nagrinėti.“

Kodėl ne visos vaistų ir kitokių prekių vartojimo instrukcijos būna išverstos į lietuvių kalbą?
Tai kontroliuoja kitos įstaigos – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Jos taiko nuobaudas už lietuvių kalbos nevartojimą. Kalbos tvarkytojai tikrina, ar šių instrukcijų kalba taisyklinga.

Ar subtitrai ir žodinis televizijos laidų vertimas yra lygiaverčiai dalykai?
Taip. Televizija gali pasirinkti, ar laidą lietuviškai įgarsinti, ar rodyti su lietuviškais subtitrais. Žiūrovų nuomonės taip pat skiriasi: vieniems geriau vienaip, kitiems – kitaip. Kartais piktinamasi, kad subtitruose verčiama trumpiau, parašoma tik esmė, o ne viskas, kas sakoma. Įstatymui tokiais atvejais nenusižengiama, tačiau, gerbiant žiūrovus, reikėtų pasistengti išversti kuo tiksliau, taip pat nepamiršti, kad subtitrams, kaip ir sakytiniam tekstui, galioja taisyklingos kalbos reikalavimai.

VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMAS, EGZAMINAI

Kuriuose teisės aktuose išdėstyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai?
2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo" http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=341363.  

Kas turi mokėti valstybinę kalbą?
Valstybinę kalbą turi mokėti valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai.

Pastaruoju metu vadovai savaip interpretuoja minėtą Vyriausybės nutarimą ir kartais nepagrįstai reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Pati žemiausia – 1-oji – kategorija taikoma tik tiems aptarnavimo, gamybos ir kitų sričių darbuotojams, kuriems darbo reikalais tenka nuolat bendrauti su visuomene, pildyti paprasčiausius tipinius dokumentus (eiliniai valdybų, kontorų, pašto, banko ir kiti tarnautojai, žemesnysis medicinos personalas, padavėjai, pardavėjai ir pan.) ir suprasti sakytinę kalbą ir rašytinį tekstą maždaug iš 800 žodžių, gebėti naudotis pareigų teorijos minimumu. Taigi iš valytojų, kūrikų ar krovikų nereikėtų reikalauti, kad jie išlaikytų valstybinės kalbos egzaminą. Egzamino nereikia laikyti ir asmenims, baigusiems lietuviškas pagrindinio, bendrojo lavinimo mokyklas, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų grupes lietuvių kalba, taip pat nelietuviškas bendrojo lavinimo mokyklas 1991 m. ir vėliau.

Kur galima laikyti egzaminą?
Šiuos egzaminus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus organizuoja savivaldybių švietimo skyriuose veikiančios komisijos. Jose dirba tik aukštąjį išsilavinimą turintys lituanistai. Jos numato egzaminų laiką ir vietą, informuoja apie tai asmenis, pareiškusius norą laikyti valstybinės kalbos egzaminą, supažindina su laikymo tvarka. Egzaminą išlaikiusiems asmenims įteikiami griežtos atskaitomybės dokumentai – valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimai.

Parengė
Inga Žilionienė, Savivaldybės kalbos tvarkytoja


Mero veikla
Vytautas Kanevičius Kazlų Rūdos savivaldybės meras
 

Vytautas Kanevičius
Kazlų Rūdos savivaldybės meras




Apklausos

Naujienų
prenumerata
TARYBOS POSĖDŽIAI
TIESIOGINĖ POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
TARYBOS POSĖDŽIŲ
GARSO ARCHYVAS

Prisijungimas

 

 

EISMO TVARKARAŠČIAI
RENGINIAI
AR ŽINOTE KUR KREIPTIS ATSITIKUS NELAIMEI?
UAB "KAZLŲ RŪDOS KOMUNALININKAS"
INDIVIDUALIOS VANDENS TIEKIMO ĮMONĖS
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA
UAB "KAZLŲ RŪDOS ŠILUMOS TINKLAI"
SENIŪNAITIJOS

 
 
© KAZLŲ RUDOS SAVIVALDYBĖ. VISOS TEISĖS SAUGOMOSSPRENDIMAS: IDAMAS, NAUDOJAMA SMARTWEB SISTEMA