KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖ
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliųjų pasirinktys

KAZLŲ RŪDOS
SAVIVALDYBĖ


Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 12,
LT-69443
Kazlų Rūda 
Tel./faks.(8 343) 95 276,
el. p. priimamasis@kazluruda.lt
Duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų
registre, kodas 188777932

Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Veiklos sritys Korupcijos prevencija Administracinė informacija Paslaugos Nuorodos
Navigacija

Apklausa
Kaip vertinate naują Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos internetinę svetainę?
Teigiamai
Neigiamai
Balsų: 3194 žmonių

 

 

 

 


 

 

 

 

 


< Skelbimai >
   2017-10-04
Ką žinote apie psichinę sveikatą?
Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose užfiksuotas dešimtmečiais nesikeičiantis sveikatos apibrėžimas, jog „sveikata - visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne vien tik ligos ar negalavimų nebuvimas". Savo sveikata reikia rūpintis visą gyvenimą, pradedant nuo jaunų dienų. Jaunimo sveikata yra itin svarbi, nes jaunas žmogus turėtų būti pati sveikiausia visuomenės dalis, tačiau, dauguma jaunimo neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatos palaikymui ar jos gerinimui, dažnai jaunų žmonių tarpe yra paplitę žalingi įpročiai, lėtinės ligos, įvairūs mitybos sutrikimai, pasyvus gyvenimo būdas. Svarbu atkreipti dėmesį į jaunuolių psichinę sveikatą, nes šiuo laikotarpiu žmogui reikia priimti labai daug svarbių sprendimų, kurie gali lemti jo vėlesnį gyvenimą. Norima, galbūt, net reikalaujama, kad jaunas žmogus jau žinotų, kur nori studijuoti, kokią mokymosi kryptį rinktis, nors dažniausiai jis dar netgi neturi bendro supratimo ko nori iš gyvenimo, žinoma, pasitaiko ir išskirtinių atvejų. Jaunuolius kamuoja išgyvenimai susiję su santykiais, darbu ar tiesiog gyvenamosios vietos keitimu. Tai jaunam žmogui sukelia daug įtampos, nerimo, streso, tikriausiai kiekvienas bent kartą gyvenime vakare gulėjo lovoje ir negalėjo užmigti, nes galvoje dėliojo savo ateinančios dienos, savaitės ar mėnesio planus. Šie dideli apmąstymai, susiję su psichine sveikata, kuri visų pirma nėra tas pats kas psichinės sveikatos sutrikimai. Psichinė sveikata, tai būklė, skatinanti optimalų fizinį, intelektualinį, emocinį individo vystymąsi ir netrukdanti vystytis kitiems. Paprastai sakant, tai tiesiog gera žmogaus savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti paprastus gyvenimo sunkumus ir tiesiog kokybiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, geba būti savimi tarp kitų. Žmogaus, kuris džiaugiasi savo gyvenimu, užsiima patinkančia veikla, pats priima sprendimus ir už juos atsako, psichinė sveikata yra normali. Tačiau buvimas psichiškai sveiku nereiškia, kad nepatirsime emocinių problemų, nusivylimų ar praradimų. Tai normalu, kiekvienas žmogus patiria liūdesį, nerimą ar šiokį tokį stresą.
Psichinės sveikatos specialistų teigimu, apie 50 proc. psichinės sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų. Du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Psichinės sveikatos sutrikimų galima nustatyti 10-20 proc. jaunuolių. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tačiau jaunuoliai yra labiau pažeidžiami, dažnai jie būna priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje ar bendraamžių grupėje, socialinių ir biologinių veiksnių. Jaunų žmonių psichinę sveikatą lengviau gali sutrikdyti veiksniai, kuriems suaugusieji yra atsparesni (smurtas, patyčios, skurdas, žalingi įpročiai, nesėkmės, nelaiminga meilė). Suprastėjusi psichinė sveikata gali lemti ir fizinius negalavimus - galvos skausmą, streso metu išsiskiriantys hormonai kenkia imuninei sistemai, todėl gali padidėti sergamumas, kilti nemiga ar agresyvumas. Taip pat padidėja žalingų įpročių, mitybos sutrikimų rizika. Dažnai ilgai besitęsianti prasta nuotaika, nestabili emocinė būklė pereina į depresiją, gali kilti noras pakelti prieš save ranką. Liūdniausia, kad jaunuoliai dažnai bijo ar nedrįsta kreiptis pagalbos į artimus žmones ar specialistus, o tai daryti yra būtina, užsisklendus savyje situacija dažniausiai tik suprastėja.
Taigi yra daug prevencijos priemonių, kuriomis galima pagerinti savo psichinės sveikatos būklę:
• Labai svarbu tinkamas ir kokybiškas poilsis, reikėtų miegoti bent 6-8 val.
• Sveikos gyvensenos praktikavimas. Pradėkite domėtis sveika mityba, dėl kokybiško maisto turėsite daugiau energijos, nesijausite apsunkęs, tuo pačiu pagerės nuotaika.
• Pradėkite sportuoti. Fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką, jis yra galingas priešnuodis nuo nerimo ir streso. Kas dieną fizinei veiklai reikėtų skirti bent 30 min.
• Venkite alkoholio ir tabako. Tai yra stimuliantai, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių nuotaikai ir sveikatai.
• Laikykitės disciplinos. Savikontrolė grąžina optimizmo jausmą ir gali padėti įveikti neviltį, bejėgiškumą, ir kitas neigiamas mintis.
• Visada atraskite laiko sau ir jums patinkančiai veiklai.
• Nepamirškite, kad esate ne vienas. Bendraukite su artimaisiais, draugais, bendraminčiais. Jei jaučiate, kad apie slegiančias problemas negalite pasikalbėti su jais - kreipkitės į pagalbos linijas jaunimui, mokyklos psichologą ar žmogų, kuriuo pasitikite.
Taigi, kiekvienas žmogus savo gyvenime patiria ne tik malonių bet ir jam nepalankių situacijų, tačiau reikia stengtis ir išmokti subalansuoti patiriamą įtampa ir savo emocijas. Kai pažįstame save ir suprantame emocijas, kurios mus užplūsta, jas išreiškiame tinkamai, o tai padeda išvengti depresijos, nerimo ar kitų su psichine sveikata susijusių problemų.Be to, nepamirškime šypsotis ir juoktis, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad juokas sumažina skausmą, suteikia teigiamų emocijų, gerina psichinę savijautą ir mažina stresą.

Parengė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė
Agnė Barkauskaitė

Literatūros šaltiniai:
1. Higgins J., 2011. Health - EU Newsletter. Prieiga internete:http://ec.europa.eu/health/newsletter/74/newsletter_en.htm
2. Jonušienė D., 2014. Psichikos sveikatos problema studijų procese. „Tiltai" ISSN 1392-3137. 12 psl.
3. Kutkienė L., 2006. Pilnų ir nepilnų šeimų 13-18 metų paauglių streso įveikos strategijų ir emocinio intelekto sąsajos. Journal: Pedagogika, Issue No:84. 135-140 psl.
4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. 2013.Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. „Grafija", Vilnius ISSN 1822-4156. 8psl.
5. Misevičienė I., V. Špečkauskienė, A. Rauckienė. 2017. „SVEIKATA 2020" POLITIKOS RAIDA: JAUNIMO SVEIKATA. VISUOMENĖS SVEIKATA" ORIGINALŪS STRAIPSNIAI. 10 psl.
6. Pašvenskaitė R., 2011. „Vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių it jaunimo sveikatos savivertė ir sveikatą sąlygojančių veiksnių įvertinimas". 58 psl.
7. Pelegrimaitė J., V. Vaitkevičius, T. Baknovienė. 2011. Šiaulių universiteto antro kurso studentų gyvensenos aspektai. 5 psl.
8. A. Zaborskis, I. Vareikienė. 2008. „Patyčios mokykloje ir jų sąsajos su moksleivių sveikata bei gyvensena". Medicina (Kaunas) 2008; 44(3) VISUOMENĖS SVEIKATA. 8 psl.
9. http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2016/11/Kelios-skaidres.png

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Mero veikla
Vytautas Kanevičius Kazlų Rūdos savivaldybės meras
 

Vytautas Kanevičius
Kazlų Rūdos savivaldybės meras




Apklausos

Naujienų
prenumerata
TARYBOS POSĖDŽIAI
TIESIOGINĖ POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
TARYBOS POSĖDŽIŲ
GARSO ARCHYVAS

Prisijungimas

 

 

EISMO TVARKARAŠČIAI
RENGINIAI
AR ŽINOTE KUR KREIPTIS ATSITIKUS NELAIMEI?
UAB "KAZLŲ RŪDOS KOMUNALININKAS"
INDIVIDUALIOS VANDENS TIEKIMO ĮMONĖS
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA
UAB "KAZLŲ RŪDOS ŠILUMOS TINKLAI"
SENIŪNAITIJOS

 
 
© KAZLŲ RUDOS SAVIVALDYBĖ. VISOS TEISĖS SAUGOMOSSPRENDIMAS: IDAMAS, NAUDOJAMA SMARTWEB SISTEMA