KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖ
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliųjų pasirinktys

KAZLŲ RŪDOS
SAVIVALDYBĖ


Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 12,
LT-69443
Kazlų Rūda 
Tel./faks.(8 343) 95 276,
el. p. priimamasis@kazluruda.lt
Duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų
registre, kodas 188777932

Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Veiklos sritys Korupcijos prevencija Administracinė informacija Paslaugos Nuorodos
Navigacija


 

 

 

 


 

 

 

 

 

< Skelbimai >
   2016-05-23
Vasaros pavojai ir kaip jų išvengti
Vasara visiems mums dovanoja nemažai šviesių ir šiltų dienų. Žmonės daug laiko praleidžia prie vandens telkinių, miške ir kitose atvirose vietose. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vasara suteikia ne tik daug gerų įspūdžių ir džiaugsmo, bet taip pat tenka susidurti ir su pasitaikančiais pavojais bei žinoti kaip jų išvengti.

Pavojai prie vandens.
Būdami prie vandens ar maudydamiesi prisiminkite pagrindines saugaus elgesio taisykles:

-Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kurioje maudosi daugiau žmonių ir kurioje budi gelbėtojai.
-Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas ar tiltas.
-Vandenyje ar prie vandens nepalikite vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui.
-Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
-Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ar kitokias pagalbines priemones.
-Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
-Neišdykaukite valtyje, nevaikščiokite joje, nes ji gali apvirsti.
-Nesimaudykite iškart po valgio.
-Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, pirmiausiai atvėskite.
-Pradėjus skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
-Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112.
-Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Vasaros saulė.
Perkaitimas.

Būnant ilgiau saulėje, daug sportuojant, prakaituojant ir geriant mažai skysčių gali grėsti perkaitimas, kitaip vadinamas šilumos smūgiu. Pirmieji jo simptomai yra aukšta kūno temperatūra, paraudusi, sausa oda, greitas pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, pykinimas, svaigulys ir nesąmoningumas. Senyvo amžiaus žmonės yra jautresni šilumos smūgiui, tad jie turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių.
Patartina:
-Vartoti daug skysčių (geriausiai tinka paprastas vanduo).
-Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą.
-Dėvėkite šviesius, saulę atspindinčius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, nešiokite galvos apdangalus.
-Stenkitės laikytis šešėlyje ir nebūti saulės kaitroje.
-Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę. Įvairius fizinius darbus geriausia atlikite ryte arba vakare.
Nudegimas saulėje.
Tiek Lietuvoje, tiek svetur atostogaujančius saulė gali skaudžiai nudeginti, ypač jei joje būnama ilgesnį laiką. Todėl prieš einant degintis reikia prisiminti:
-Prieš deginantis saulėje, išsitepkite kūną kremu, apsaugančiu nuo žalingų saulės spindulių poveikio.
-Stenkitės degintis rytinės ir vakarinės saulės spinduliuose, nes jie mažiau pavojingi.
-Apsaugokite savo akis akiniais su UV apsauga.
-Nudegusias kūno vietas tepkite drėkinamaisiais kremais, išgerkite vaistų, slopinančių skausmą ir mažinančių uždegimą.

Žaibas.
Šiltuoju metų laikotarpiu lyjant lietui dažnai žaibuoja ir griaudėja perkūnija. Kasmet nuo žaibo iškrovų kyla gaisrai gyvenamuosiuose ir ūkio paskirties pastatuose. Žaibai dažniausiai trenkia į aukštoje vietoje pastatytus namus, ant stogo išsikišusius daiktus( antenas, dūmtraukius, vėjarodžius) arba šalia augančius didelius medžius. Kol neįvyko nelaimė, ant pastatų reikia įsirengti žaibolaidžius, taip pat derėtų patikrinti, ar gerai įžeminti ir tvarkingi esantys žaibolaidžiai.
Kaip elgtis žaibuojant?
-Kai žaibuoja ir griaudėja, geriau likti namuose.
-Atjunkite antenas ir išjunkite elektros prietaisus.
-Uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes ir ventiliacines angas.
-Nekalbėkite telefonu.
Jeigu audra jus užklupo lauke:
-Nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpkite nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
-Nelaikykite rankose ilgų, ypač metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir kt.
-Ypač pavojinga žaibuojant maudytis, irstytis valtimi ir būti šalia vandens telkinių.
-Jei pamatėte kamuolinį žaibą, nesiartinkite prie jo. Elkitės ramiai, nebandykite bėgti nuo jo, nes oro srovė gali pritraukti jį prie jūsų.

Erkės.
Erkės aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Jų galima rasti miškuose, parkuose, kolektyviniuose soduose, prie vandens telkinių ir miestų žaliosiose zonose. Dalis erkių yra užsikrėtusios Erkinio encefalito ir (ar) Laimo ligos sukėlėjais. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikėtų ją ištraukti ir stebėti, ar neatsiras Erkiniam encefalitui ir (ar) Laimo ligai būdingi simptonai. Siekiant apsidrausti nuo Erkinio encefalito - virusinės žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijos, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, žmonės turėtų pasiskiepyti. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Keletas patarimų kaip apsisaugoti nuo erkių:
-Einant iškylauti prie vandens, lankantis miške ar parke patartina apsirengti šviesesnius rūbus su ilgomis rankovėmis ir užsegamais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę arba galvą apsirišti skarele.
-Būdami miške, kuo dažniau apsižiūrėkite savo drabužius, įsitikinkite ar nėra erkių.
-Grįžus namo labai atidžiai apžiūrėkite savo kūną, iššukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ar vonioje.
-Naudokite įvairias erkes atbaidančias priemones, tačiau jų poveikis yra trumpalaikis. Prieš naudodami šias priemones, įdėmiai perskaitykite jų naudojimo instrukciją.
-Apžiūrėkite ir naminius gyvūnus, nes jie į namus gali parnešti erkių.
Ką daryti jei erkių įkandimo išvengti nepavyko?
-Lengviausia įsisiurbusią erkę ištraukti paprasto pinceto pagalba tvirtai suimant ir traukiant, tačiau jei neturime nieko, reikėtų erkę suimti pirštais ir atsargiai ištraukti, įsisiurbimo vietą dezinfekuoti.
-Traukiant erkę nereikia jos tepti įvairiais riebalais ar skysčiais, nes sudirginta ji gali greičiau perduoti ligos sukėlėjus.
-Jeigu erkės įkandimo vietoje oda parausta, pablogėja savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Vabzdžiai ir jų keliami pavojai.
Įgėlimo rimtumą lemia keli faktoriai: vabzdžio rūšis, įgėlimų vieta kūne, įgėlimų skaičius bei žmogaus jautrumas. Įgėlimo išvengti ne visada įmanoma, bet atsargus elgesys gali padėti.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų:
-Atsargiai vaikščiokite po žydinčią pievą.
-Geliančiuosius vabzdžius vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai.
-Venkite vietų, kuriose formuojamos gyvatvorės, pjaunama žolė.
-Atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapnius ir saldžius gėrimus.
-Nebūkite arti bičių avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje.
-Neerzinkite vabzdžių, nevaikykite jų. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite kuo toliau nuo vabzdžių.
Jei įgėlimo nepavyko išvengti:
-Nedelsdami pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite įvykio vietoje, jus ir vėl gali sugelti.
-Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą jei esate alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsiranda alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva ir kt.).
-Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą. Tačiau vapsvos ir širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar pašalinkite geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų.
-Nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų papuošalus), nes įgelta galūne gali sutinti.
-Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu. Uždėkite šaltą kompresą.

Kaip elgtis kilus stipriam vėjui?

-Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais.
-Uždarykite namų ir kitų pastatų duris ir langus.
-Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai. Vairuotojas, susidūręs su vėjo šuoru, turi nedelsdamas, tačiau švelniai, pasukti automobilį vėjo kryptimi, kad išlaikytų pusiausvyrą.


Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas.


Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Mero veikla

 
Mantas Varaška
Kazlų Rūdos savivaldybės meras

 
 



 
 

Apklausos

Naujienų
prenumerata
TARYBOS POSĖDŽIAI
TIESIOGINĖ POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
TARYBOS POSĖDŽIŲ
GARSO ARCHYVAS

Prisijungimas

 

 

 

 

 

EISMO TVARKARAŠČIAI
RENGINIAI
AR ŽINOTE KUR KREIPTIS ATSITIKUS NELAIMEI?
UAB "KAZLŲ RŪDOS KOMUNALININKAS"
INDIVIDUALIOS VANDENS TIEKIMO ĮMONĖS
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA
UAB "KAZLŲ RŪDOS ŠILUMOS TINKLAI"
SENIŪNAITIJOS

 


 

 

 
 
© KAZLŲ RUDOS SAVIVALDYBĖ. VISOS TEISĖS SAUGOMOSSPRENDIMAS: IDAMAS, NAUDOJAMA SMARTWEB SISTEMA